„Prieraišumo dėžutė”

• „ didelių lūkesčių vaikui neturiu, tačiau tikiuosi su juo užmegzti artimą ryšį“,
• „noriu, kad vaikas į mano teikiamą meilę ir rūpestį atsakytų tuo pačiu“,
• „tikiuosi, kad ryšys su globojamu vaiku bus toks pats kaip ir su biologiniais vaikais“,
• „tikiuosi su vaiku užmegzti artimą ryšį ir tapti jo draugu“.
• „nerimauju kaip vaikas mane priims, kaip pavyks prie jo prieiti, jį prakalbinti, vėliau užmegzti ryšį, ką reikės daryti jei vaikas manęs neprisileis, nenorės bendrauti?
• ar aš jam patiksiu, ar galėsiu jį mylėti, ar jis mane mylės?

Tenka matyti ką išgyvena šeimos, kai šie nuogąstavimai pasitvirtina ir per ilgą laiką ryšys tarp įtėvių ar globėjų ir vaiko neužsimezga. Teko palaikyti šeimą, kurioje tarp įvaikintos mergaitės ir įmotės ilgą laiką nesimezgė prieraišumas. Įmotė nuolat išsakydavo nuoskaudas dėl to, kad mergaitei ji nėra svarbi, kad mergaitė vengia su ja artimo kontakto, mieliau renkasi svetimus, mažai pažįstamus žmones, o ją ignoruoja ir atmeta bet kokius jos mėginimus artimesniam ryšiui palaikyti. Moters teigimu, dėl to ji jautėsi nepilnaverte, tik fiziologinių vaiko poreikių tenkintoja, nors visada svajojusi būti tikra mama. Šeimoje tarp sutuoktinių taip pat ėmė kilti įtampa, nes moters nuomone, vyras, kuriam lengviau sekėsi megzti su mergaite ryšį, nesistengė jai padėti ir pats mėgavosi artumu su mergaite. Įmotė pasijuto atstumta, vieniša, jautė, kad įvaikinimas griauna jos šeimą, ėmė galvoti apie galimybę mergaitę gražinti biologinei motinai.

Šis pavyzdys rodo koks svarbus ir visa apimantis yra ryšys ar prieraišumas.

Vienas iš būdų, kurį siūlome, yra įvairūs terapiniai prieraišumą skatinantys žaidimai, kuriuos tikslingai turėtų žaisti globėjai, įtėviai ar tėvai su prieraišumo sutrikimų turinčiais vaikais. Tai gali atrodyti labai paprasta priemonė, tačiau žaidžiant lengva sukurti intymumo atmosferą, kuri svarbi ryšio formavimuisi. Dažnai vaikus, turinčius prieraišumo sutrikimų gąsdina tiesioginis fizinis artumas, jie vengia apsikabinimų, akių kontakto, o vaikui turinčiam reaktyvinį prieraišumo sutrikimą, tai gali sukelti pykčio, agresijos protrūkį. Tačiau žaidimai gali atrakinti vaiko širdį.

Parengėme metodinę priemonę „Prieraišumo dėžutė“, kurios turinį sudaro priemonės, kurios gali būti naudojamos įvairiems prieraišumo žaidimams.

„Grožio salonui“

• Rankų/Kūno losjonas ar kremas ar aliejus
• Veidrodėlis
• Šepetukas ar šukos
• Plaukų tvarkymo rinkinys (gumytės, segtukai)
• Nagų kirpimo replytės

„Ligoninei“

• Bintai, pleistriukai žaizdelėms
• Vatos gabaliukai
• Pirmos pagalbos tepalas
• Kūdikio dainų sąrašas, kurias galima dainuoti vaikui Knygutės su paveiksliukais
• Vaiko mylimiausias maistas (avižiniai sausainėliai ar pan.) Buteliukas
• Puodelis sultims ar pienui
• Kūdikio šaukštelis
• Dažai skirti piešimui ant kūno Mažas žibintuvėlis Centimetras
• Padidinimo stiklas

Instrukcijų, kaip žaisti su šiomis priemonėmis nėra, tačiau žaidžiant svarbu apsikeisti

vaidmenimis „ dabar tu būk tėvas, aš būsiu vaikas“, tai padeda vaiką mokytis magiško santykio „duoti ir priimti“, kuris labai svarbus prieraišumo formavimuisi. Pagrindiniai šio žaidimo elementai, atsakingi už prieraišumą yra akių kontaktas, prisilietimai, šypsena, balsas. Ypač svarbus akių kontaktas. Atliekant įvairius tyrimus buvo pastebėta, kad kūdikiai pasitenkinimo ženklus rodo net tuomet, kai jiems rodomos žmogaus veido kaukės. Uždengus apatinę kaukės dalį, kūdikių reakcija nesikeitė, tačiau uždengus akis, ar net vieną iš jų, kūdikiai pasitenkinimo ženklų neberodė.

Aišku, kiekviena vaiko ir tėvo pora turi atrasti labiausiai abiem patinkantį vieną ar kelis žaidimus ir žaisti juos sistemingai kas dieną. Tai ypatingai svarbu pirmosiomis savaitėmis bei mėnesiais. Ir kelios minutės kartu patirto malonumo, gali padėti pagrindus turtingesniam ryšiui su vaiku.